Cкоро будeт  информация

Pastaruoju metu didelio populiarumo ir susidomėjimo susilaukia rusiški virduliai- samovarai. Vis daugiau kolekcininkų iš Lietuvos, Rusijos ir viso pasaulio atkreipia dėmesį į šį kolekcionavimo objektą ne tik kaip į 19 a. buities įrankį, bet kaip ir į nepaprastą saviraišką turintį dekoratyvaus meno objektą.
Tyrinėtojai virdulių atsiradimą ir jų platų įsiliejimą į rusų buities kultūrą sieja su Petro I epochos reformomis bei metalo pramonės augimu Rusijoje. Vien Tuloje 1850 m. veikė 28 savarankiški fabrikai, pagamindavę daugiau kaip 120 tūkst. virdulių per metus. 1890 m. tokių fabrikų Tuloje jau buvo daugiau kaip 74.

Virdulio (samovar) apibrėžimas jau sutinkamas ir to meto žodynuose: tai — „vandens virtuvas arbatai paruošti su kaminu ir įrenginiu žarijoms“. Galima juokauti, kad tai vienintelė rusų tautos išsipildžiusi svajonė, kad kas nors viska darytų pats, arba už juos. Skraidantis kilimas ( kavior- samoliot), stebuklinga staltiesė, lydekos, pildančios visų norus, – visi tai nuostabūs pasakų elementai, kurie ir liko svajonese. Tačiau samovaras, tai jau realybė, žodis kilęs nuo junginio sam varit. XIX a. plačiai išplitę rusų buityje virduliai garsėjo formomis ir apdaila. Auksuodami, sidabruodami, puošdami savo gaminius porceliano, kaulo, medžio bei kitų juvelyrinių medžiagų detalėmis meistrai sukurdavo tikrus meno kūrinius. Specialiai rengtose meistriškumo parodose tuometinės Rusijos virdulių gamintojai varžėsi dėl aukščiausiojo meistriškumo pripažinimo — teisės fabrikui savo gaminiuose naudoti valstybės herbą.

Būtų netikslu rusišką virdulį traktuoti tik kaip buities daiktą ar meno kūrinį. Tai neatsiejama rusų tautos buities kultūros ir gyvenimo būdo dalis. Jis atsispindi liaudies patarlėse, priežodžiuose, pasakose, taip pat ir didžiųjų rusų literatūros klasikų A. Puškino, N. Gogolio, A. Bloko ir daugelio kitų kūryboje. Ir neeilinę vietą samovaras užimdavo rusų gyvenime. Dėl karo, represijų ar kitų negandų priversti bėgti iš namų rusai pirmiausia pasiimdavo du daiktus- ikoną ir samovarą. Pirmojo, ypatingai Antrojo pasaulinio karo metais (o ir 1950-1970-ais) vyko tikras šio neįkainojamo meno naikinimas. Rusijos karinei pramonei reikėjo spalvotojo metalo. Šimtai tūkstančių virdulių buvo perlydyti, iš jų pagamintos sviedinių tūtos. Štai kodėl rusiški, o ne kitose šalyse gaminti virduliai turi tikrai didelę kolekcinę vertę.

Istorijos vingiai taip jau lėmė, kad rusiškų samovarų naudojimas plačiai buvo paplitęs ir Lietuvoje.
Štai kaip 1937 m. savo 1882-1886 m. prisiminimuose virdulį aprašo žymus 19a.20 a. pr. fotografas Jan Bulhak.: „ Netikėtai garsiai burbuliuodama įvažiuodavo didelė varinė mašina- virdulys, galinti pagirdyti dvi dešimtis žmonių. Pagirdyti- nereiškė išgerti keletą stiklinių, nes arbata buvo geriama be galo ir saiko, panašiai kaip Rusijoje. Arbatos rinkinys buvo kuklus, tačiau gausus, skirtas asmenų. Mūsų namai garsėjo jaukumu, todėl visada būdavo daug svečių: giminių. namiškių ar šiaip atsitiktinių žmonių. Suprantama, jaukumo židinys buvo nuolat kunkuliuojantis, niekada, kaip lietuvių amžinoji ugnis, negęstantis virdulys“.

Virdulio reikšmė mūsų XIX a. dvarų gyvenime vis dar per mažai ištyrinėta ir aprašyta, todėl jis menkai vertinamas. Klysta tas kuris jį laiko tik karšto gėrimo gamybos prietaisu. Virdulys- neatskiriama dvaro šeimos gyvenimo dalis, namų svetingumo simbolis, širdingos šilumos, bičiuliškų vaišių pagalbininkas. Ant arbatos gėrimui paruošto stalo stovintis virdulys- regimas dvaro moterų rūpestingumo ženklas, išraiška jų noro kuo greičiau sočiai pamaitinti, pagirdyti ir sušildyti mielą svečią ar namų jaukumu apglobti netikėtai iš šalčio, tamsos ir darganos atvykusį pakeleivį. Poliruotu variu spindintis, garo kamuolius leidžiantis, savo karšta kalba šnypščiantis virdulys- saitas bičiuliškumo, kitaip vadinamo paprastumu, pagarba, svetingumu, vaišingumu.“

Ilgus metus sistemingai rinkta mano kukli samovarų kolekcija, reprezentuojanti rusiškų virdulių raidos istoriją nuo XVIII a. iki 1917m., į kurią įeina nuo žinomo mažiausio Romanovo virdulio iki ypatingai reto Bataševo manufaktūros užsakomojo virdulio, yra reikšminga dekoratyvaus meno ir kultūros paveldo dalis.
Ramutis Petniunas